rymoti

rýmoti, -o (-oja K, -a), -ojo, rymóti, rýmo (-ója NdŽ), -ójo 1. intr. Q315, R, Sut, K, M, DŽ būti pasirėmusiam: Aš rýmau, ant alkūnės pasirėmęs, prijausdamas vargą J. Alkūnę ant kelio įsirėmęs, delną po smakru padėjęs, rýmok ir tu J. Nieko nedirba, par langą užsigulus rymója rymója Slm. Akių nesudėjau, kiaurą naktį rymójau Pšl. Ko tu tę, rodos, rýmotum visą dieną! Jrb. Tai aš tei(p) patvory da atsirėmęs i rýmau LKT191(Lkč). Ažtirpę kojos, rýmoju rýmoju Adm. Ko rymai, kai musmirių parsiėdęs LTR(Vdžg). Pri ežerėlio rymójo, bernelio lūkuriojo Krkl. Ko rymóji ant rankelių, ko taip gailiai verki? (d.) Rod. Randu sesužėlę ant rankų berymančią N. Ko sėdi, broleli, ko rymai? Ko liūdi, jaunasis, ko rymai? StnD17. O ko tu stovi, ko tu nepjauji, ko rymai ant dalgelio? JD239. Nestovėkit, nerýmokit, aš jūsų nebūsiu JV1060. Rymojau, dūmojau, meilius žodžius kalbėjau (d.) Dbg. Pri upelio buvau, stovėjau rymojau, su jaunu bernyčiu meilingai kalbėjau RD172. Sėdžiu, rymu už stalelio KlvD46. Nesėdėkie už skomelių, nerymókie an rankelių DrskD53. Rymojo tada vyrų skaitliumi kaip būtų penkios tūkstantys VlnE51. | prk.: Miškas, apsnūdęs nuo šilimos, tyliai rymoja – nei šakelė, nei lapelis nesujuda Žem. Rymo ramunėlė rudenio arimuos S.Nėr. Piene, piene – nuostabi gėlele, ko tu rymai vėjų pabarėly? S.Nėr. ^ In raudono stulpelio juodi jaučiai rýmo (grikiai) Užp. 2. intr. NdŽ prk. remtis: Štai ant ko rymo mūsų draugystė rš. Martynuk, žinok, kad ant tavo galvos rymo viso kaimo ramybė V.Kudir. Simonas … padarytas yra fundamentu bažnyčios Dievo, kuri turėjo rymot ant intikėjimo jo DP469. 3. tr., intr. I, Jms galvoti, svarstyti, mąstyti: Keistutis ir Algirdas rymojo, kaip tokią galybę galėtų pergalėti S.Dauk. Man rymojant apie tokį stokojimą medžių mūsų krašte, įkrito į ranką knygelė apie rinkimą medžių sėklų S.Dauk. Aukštybių bočius, tą kalbą vabolės išgirdęs, rýmojo PP12. \ rymoti; išrymoti; nurymoti; parymoti; parrymoti; perrymoti; prarymoti; prirymoti; užrymoti